riot of corpus pineale Justina Pelikšaitė+370 65975151
justina@peliksaite.lt

riot of corpus pineale
Kiek laiko reikia pasiruošti kelionei?

Besibaigiant birželiui, suradau laiko papasakoti, kaip šio mėnesio pradžioje atsidūriau Berlyne.

Ofise apmažėjus krūviams, sugalvojau pasiimti eilinių atostogų. Neplanavau niekur važiuot, nes orų tobulų nežadėjo, o ir minčių kur lėkt nebuvo.

Vieną ramią dieną, besivartydama lovoje, naršiau veidaknygėj. Pažįstamas pakalbino ir paklausė ar nenoriu į Berlyną. Nebegalėjo važiuoti, o bilietą jau turėjo, tai pasiūlė kaip dovaną. Paklausus, kada autobusas, sužinojau, kad turiu 65min iki išvykimo.

Šokau iš lovos, nusimaudžiau, susikroviau daiktus – užtruko ~20min, po valandos jau buvau autobuse su iškeista valiuta, nusipirktom maisto atsargom kelionei, pakeista keleivio pavarde ir visais daiktais.

Prieš paliekant Vilnių dar su nešiojamu kompiuteriu ir mezon ryšiu pasieiškojau gyvenamos vietos vienai nakčiai ir šiaip perskambinau draugus ir kitus svarbius žmones, kad staiga išvykstu.

Išlipus Berlyno stoty, sumąsčiau kad reikia nusipirkt žemėlapį, nes neturėjau nė žalio supratimo kur esu.Žemėlapio legendoje be abėjo nebuvo nuorodos ‘autobusų stotis’. Realiai suvokiau, kad galiu būti bet kurioj vietoj žemėlapyje, nes nei vokiškai moku nei Berlyne esu buvus. Gerai, kad Berlyne yra pilna paslaugių žmonių, kurie, vos išsiskleidus žemėlapį, iškart prieina su klausimu „Can I help you?“.

Kadangi atvažiavome 7val ryto vietos laiku, nelabai buvo ką veikti mieste, tai peržiūrėjau pagrindinius lankytinus objektus ir ėjau ieškoti hostelio. Gyvenau Generator Hostel Berlin. Didžiulis, pakankamai triukšmingas jaunimo hostelis, bet kartais to ir norisi, ypač kai keliauji vienas ir nori susirasti kompanijos.

Ilgai ieškoti nereikėjo. Susipažinau su kambariokėmis ir be galo smagiai praleidome vakarą hostelio bare. Atsirado dar pora australų vaikinų, kurie intensyviai rėžė sparną ir su kuriais galų gale vis tiek išvažiavom į klubą mieste.

O ten – visai kaip per filmus – apsauga, visi laukia eilėj lauke kad įeiti, rodo dokumentus, įleidžiami tik su batais ir t.t. Bandydami grįžti atgal į hostelį susidūrėme su problema – traukiniai nebeveikė, taigi teko ieškotis taksi. Atsirado iš kažkur labai keistas vyras, kuris pareiškė, kad mums gali parvežti. Suabejojom ir geriau susistabdėm taksi gatvėje.

Kitą rytą teko susipakuoti jau daiktus, eiti ieškoti suvenyrų ir sandumynų draugams, dar panaršiau neturistiniais rajonais ir grįžau į hostelį pavakary pasiimti daiktų. Sutikau kambariokes ir nuėjome dar išgerti alaus į barą prieš man išvykstant.

Aptikom ten penkis airius su ~20 pilnų alaus butelių prieš save. Prisėdom, susipažinom. Besišnekučiuojant airių gretos tik plėtėsi. Žinoma, toli gražu ne tais kiekiais, kuriais daugėjo alaus ant stalo.

Palikau dar net neapgirtusius airius su Leprikonų kostiumais ir pajudėjau link stoties. Ilga 17 valandų kelionė atgal su LUXEXPRESS.

Praleidau laiką daug geriau nei galėjau kada tikėtis iš absoliučiai impulsyvaus sprendimo. Nenuobodžiavau nė vienos akimirkos, nuolat tarp žmonių, veiksme ir nuostabioj nuotaikoj.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos